Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Vanduo mūsų planetoje yra gyvybiškai svarbus visų joje gyvenančių organizmų gyvenimui. Taigi jūrų, vandenynų ir žemyninių vandenų buvimas paskatino visų Žemės būtybių evoliuciją, sąlygodamas jų gyvenimo būdą, buveinę ir net mitybą.
Bet nuo kada mūsų planetoje yra vandens? Ar tuŽemės vandenynai egzistavo visada kaip mes juos žinome šiandien? Norėdami tai sužinoti, skaitykite šį straipsnį ir mes jums tai paaiškiname „Ecologist Verde“!
Vandens kilmė Žemės planetoje
Planeta Žemė turi ilgametę istoriją ir per savo, kaip tinkamos gyventi planetos, istoriją patyrė įvairiausių aplinkos pokyčių. Tačiau kol nebuvo nė menkiausios užuominos apie gyvybę ir vandenį, Žemė buvo ne kas kita, kaip konglomeratų uolienų masė.
Taigi, pagal šiuo metu labiausiai priimtą teoriją, galime pasakyti, kad vandens kilmė prasideda maždaug prieš keturis milijardus metų, kai ši uolinė kongregacija, sudariusi mūsų planetą, pradėjo kaisti viduje ir dėl aukštos temperatūros, tarp deguonies ir vandenilio atomų (kurie yra vandens komponentai) pradėjo formuotis nedidelės reakcijos. Šių reakcijų metu susidariusios molekulės per milijonus metų labai po truputį buvo išstumtos į paviršių garų pavidalu, suformuodamos naują atmosferą. Vėliau Žemės temperatūra pradėjo mažėti taip, kad dujiniai junginiai, išsiskyrę per pastaruosius milijonus metų pradėjo skubėti į skystą būseną, formuojant vandenį, kurį žinome šiandien.
Nepaisant to, yra dar viena teorija, kuri, nors iš pradžių buvo plačiai kritikuojama, naujausi tyrimai pradeda patvirtinti. Tai priskiria vandens kilmė už Žemės planetos ribųKitaip tariant, jis patvirtina teiginį, kad daugelio meteoritų, vadinamų anglies chondritais, kurie paveikė mūsų planetą, viduje buvo kieto vandens, ty ledo.
Nors yra neatitikimų dėl vandens kilmės Žemėje, manoma, kad jis atsirado maždaug keletą trys tūkstančiai devyni šimtai milijonų metų, ir būtent šio elemento bei ankstesnių ir dėl to sekusių atmosferos pokyčių dėka po truputį pradėjo formuotis gyvybė mūsų planetoje. Jei ne vanduo, Žemė vis tiek būtų uolėta planeta, tokia kaip Venera, Marsas ir Merkurijus.
Vandenynų evoliucija Žemės planetoje
Dėl šios priežasties galime manyti, kad maždaug archajinės eros viduryje, pradeda formuotis pirmieji vandenynai, kurie dėl žemyninės plutos darinių supa pirmuosius Žemėje apsigyvenusius superkontinentus, tokius kaip Vaalbará, Ur ar Kenorland. Taigi, galime sakyti, kad buvo puikus ir nepakartojamas vandenynas kurie supo tektonines plokštes visiškai besiformuojant ir vystant.
Per visą proterozojaus eoną, kurio metu buvo didelių ledynų, didysis ir unikalus žemynas pradėjo vis labiau ir labiau suskaidyti, tapdamas žinomas kaip Kolumbija, o vėliau ir Rodinija. Šio proceso metu vadinamas didysis vandenynas, supantis šį didžiulį sugrupuotų žemynų darinį supervandenynas Mirovija, kuris rusiškai reiškia „pasaulinis“.
Pradedant nuo paleozojaus, jis sudaro didįjį Panotijos žemyną, kurio forma panaši į „V“. Nuo šio žemyno susiformavimo mes pradedame atskirti jį supantį didįjį vandenyną į dvi dalis, viršutinėje dalyje Panthalassa vandenynas (dabartinis Ramusis vandenynas), o apačioje – didysis senovinis Panafrikinis vandenynas.
Pannotia buvo labai trumpas žemynas, nes iškart po to superkontinentas Pangea, apsuptas Panthalassa vandenyno iš šiaurės ir rytų, bet ir naujų, tokių kaip Japeto, Džančio, Reiko ar Uralo vandenynai.
Pangea buvo žemynas, kuris mezozojaus laikotarpiu išgyveno tris skirtingas fazes, kai žemyno dalys buvo suskaidytos, todėl atsivėrė naujos jūros ir vandenynai. Taigi, naudojant tokio tipo tektoninį judėjimą, formavosi žemynai, jūros ir vandenynai, po truputį modifikuodami, diferencijuodami ir siaurindami bei platėdami, kol pasieksime darinius, kuriuos šiuo metu žinome.
Šiame Green Ecologist straipsnyje paaiškiname skirtumą tarp vandenynų ir jūrų.
Vandenynų formavimosi svarba – didelis žingsnis į gyvenimą
Vanduo yra elementas, gaunamas iš gamtos, taip pat vienas iš pagrindinių daugelio planetos natūralių ekosistemų komponentų. Tai yra absoliučiai pagrindinė molekulė gyvybės Žemėje palaikymui ir vystymuisi, nes jis būtinas daugeliui pagrindinių gyvų būtybių biologinių procesų.
Kaip matėme anksčiau, vandens kaupimasis per kelis tūkstančius metų lėmė vandenynų susidarymą, tačiau išties neįtikėtina yra tai, kad dauguma ekspertų teigia, kad tai vieta, kur prasidėjo gyvybė. Taigi vandens atsiradimas apėmė daug daugiau nei naujos planetos su visiškai kitokiomis sąlygomis vystymąsi, nes jis taip pat buvo gyvybės atsiradimo lopšys.
Manoma, kad šis reiškinys įvyko maždaug prieš 2,7 mlrd, kokio nors vandenyno ar jūros erdvės dugne su idealiomis sąlygomis. Šią teoriją, paprastai žinomą kaip endosimbiozės teorija, 1967 m. postulavo evoliucijos biologas Lynn Margulis, ir ji pagrįsta. įvairių ląstelių susiliejimas sudėtingesnėms funkcijoms. Tai reiškia, kad beveik prieš tris milijardus metų jūros dugno gelmėse, esant tikslioms karščio sąlygoms ir esant elementams, tokiems kaip siera, buvo momentas, kai dvi unikalios ir skirtingos ląstelės susijungė viena po kitos. , gaunant naują ląstelę, kuri atitiko pirmtakų savybes. Iš ten pradėjo būti puikus susijungimų su sudėtingesnėmis ląstelėmis kilimas, pasižymintys skirtingomis savybėmis ir organelėmis, kurios gali būti jiems naudingos. Apibendrinant galima teigti, kad vandenynai tapo daugelio bakterijų, archėjų ir anaerobinių dumblių namais, kurie susiformavo dėl idealių šio momento sąlygų. Iš ten daugelis šių organizmų pradėjo fotosintezuoti, tai yra, maitinosi saulės šviesa ir pavertė ją deguonimi. Tai įtraukė daugelį planetos atmosferos pokyčiai ir tai paskatino šių būtybių evoliuciją per daugybę milijonų metų, o galiausiai išsivystė tokios sudėtingos rūšys kaip mes.
Jei norite perskaityti daugiau straipsnių, panašių į Ar Žemės vandenynai visada egzistavo?, rekomenduojame patekti į mūsų Žemės ir visatos įdomybių kategoriją.
