Pelkių flora ir fauna – pavyzdžiai ir nuotraukos

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Mūsų planetoje yra daugiau nei 2250 pelkių kurios yra esminės svarbos gyvybei Žemėje. Pelkės yra ne tik daugelio floros ir faunos rūšių buveinė, bet ir teikia neįkainojamų aplinkosaugos paslaugų, naudingų visoms populiacijoms. Aplinkosaugos paslaugų srityje galime paminėti vandens valymą, potvynių buferį, maistinių medžiagų ciklą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimą ir kt. Be to, tai yra gamtos išteklių šaltinis, iš kurio gyvena daug gyventojų.

Jo svarba biologinės įvairovės išsaugojimui ir net mūsų kasdieniam gyvenimui yra neabejotina. Tačiau šis ekologo Verde straipsnis bus skirtas kalbėti apie pelkių flora ir fauna. Taip pat pateiksime kai kurias šios puikios ekosistemos ypatybes. Jei esate šios temos gerbėjas, nedvejodami skaitykite šį įrašą.

Šlapžemių floros ir faunos ypatybės

Pirmiausia pradėsime nuo supratimo, kas yra pelkės. Tarptautinės svarbos pelkių konvencijos metu, populiariai vadinamoje Ramsaro konvencija, jos buvo apibrėžtos kaip visos žemės plotas, užtvindytas sezoniškai arba nuolat. Į terminą „šlapžemė“ priskiriami ežerai, tvenkiniai, vandeningieji sluoksniai, upeliai, upės, pelkės, pelkės, salpos, estuarijos, druskingos pelkės, mangrovės ir kt.

Iš šio apibrėžimo matome, kad sąvoka pelkė yra labai plati ir sukelia daug įvairių šlapžemių rūšys. Pažiūrėkime čia keletą:

• Ežero pelkės: tos vietos, kurios nuolat ir mažai cirkuliuojančios yra padengtos vandeniu. Tai apima ežerus ir tvenkinius.
• Pelkės pelkės: šiuo atveju vanduo kaupiasi iš požeminių šaltinių, kritulių ar upių įtekėjimo. Pavyzdžiai: durpynai, vandeningieji sluoksniai, oazės, pelkės ir kt.
• Pakrantės pelkės: būtent žemės prie upių dažnai užliejamos dėl upių išsiliejimo. Kaip pavyzdį minime salpos, vingius, užliejamus miškus ir kt.
• Estuarijos pelkės: yra pakrantės zonos, kuriose upės vanduo susitinka su jūros vandeniu. Jų vanduo yra vidutinio druskingumo. Fjordai, deltos, pelkės, be kita ko, yra šio tipo šlapžemių pavyzdžiai.
• Jūros pelkės: Tai apima seklius atvirus jūros vandenis ir bangų paveiktą pakrantės zoną.

Kaip matyti, dėl egzistuojančių pelkių įvairovės ir to, kad jos yra išsidėsčiusios visose platumose, labai sunku nustatyti vieną pelkių klimatas ar net tos pačios rūšies flora ir fauna, kuri juose gyvena. Nepaisant to, galime patvirtinti, kad jos flora ir fauna yra prisitaikę prie pusiau vandens ar vandens gyvybės. Norėdami tai geriau suprasti, kituose skyriuose plačiau papasakosime apie šlapžemių florą ir fauną bei pamatysime keletą pavyzdžių.

Jei norite sužinoti daugiau apie pelkes, rekomenduojame apsilankyti straipsnyje Pelkės: kas tai yra, rūšys ir savybės.

Pelkių flora

Geografiškai kalbant, pelkių yra daugelyje planetos dalių. Todėl, savo floros įvairovę ji labai įvairi ir priklauso nuo atitinkamos geografinės vietos. Kaip bendrą veiksnį galima paminėti, kad pelkių flora, būdama užliejamose vietose, yra prisitaikiusi prie vandens gyvybės. Todėl jie yra vandens arba hidrofitiniai augalai. Šio tipo augalus galima suskirstyti į:

• Povandeniniai augalai: Kaip rodo pavadinimas, jie yra visiškai panardinti. Kaip pavyzdį minime vėžlio žolę (Thalassia testudinum) esantys jūros pelkėse.
• Plaukiojantys augalai: turi laisvas šaknis, panardintas į vandenį. Milžiniška salvinija (– susierzino Salvinija) yra šios rūšies augalų, aptinkamų pelkėtose pelkėse, pavyzdys.
• Augalai plaukiojančiais lapais: tokiu atveju augalų šaknys įkomponuojamos į lysvę, o lapai plūduriuoja paviršiuje. Tai matome irupėViktorija Kruziana) randama kai kuriose Pietų Amerikos ežerų pelkėse.
• Augantys augalai: tie augalai, kurie yra įsišakniję užtvindytame dirvožemyje, bet likusią savo anatomiją pateikia už vandens ribų. Nendrė (Phragmites australis) yra augantis augalas, gyvenantis upių žiočių ir pakrančių pelkėse.

Pelkių fauna

Pelkės yra daugybės gyvūnų buveinė: nuo mažų bestuburių iki didelių žinduolių. Toliau paminėsime kai kuriuos nuostabiausius juose gyvenančius gyvūnus.

• Bestuburiai: voras (Araneus granadensis), vabalai (Ochthebius spp.), odonatai (Ischnura spp.), vandens vabzdžiai (Sigara spp.)
• Varliagyviai: krūminė varlėBoana pulchella), varlė (Ceratoprhys cranwelli), paprastoji rupūžė (Rhinella arenarum).
• Žuvis: farfetasAphanius iberus), tarpon (Prochilodus lineatus), džemperis (Grundulus bogotensis), nykštukas kapitonas (Bogotense pigidium), dažytas šamas (Trichomycterus areolatus), nėgiai (Geotria australis).
• Ropliai: gyvatės kaklo vėžlysPhrinops hilarii), yacaré (Caiman yacare), sabanera gyvatė (Attractiveus crassicaudatus), pietinė anakonda (Eunecetes notaeus).
• Paukščiai: flamingaiFenikopteris spp.), sapierių lėktuvas (Riparia riparia), karalžuvė (Alcedo spp.), antys (Anatidae šeima), kirai (Laridae šeima).
• Žinduoliai: nutriaMyocastor coypus), upių vilkai arba neotropinė ūdra (Lontra longicaudis), bebras (Castor canadensis), kapibara (Hydrochaeris hydrochaeris), Jaguaras (Panthera onca), Azijos dramblys (Didžiausias dramblys).

Jei norite perskaityti daugiau straipsnių, panašių į Pelkių flora ir fauna, rekomenduojame patekti į mūsų kategoriją Ekosistemos.

• Ramsaro konvencija: apie ką ji? Konvencija dėl pelkių, informacinio lapo numeris 6. Gauta iš: https://www.ramsar.org/sites/default/files/fs_6_ramsar_convention_sp_0.pdf
• López Portillo, J. A., Vásquez Reyes, V. M., Gómez Aguilar, L. ir Priego Santander, A. G. (2010). Pelkės