Kalnų ekosistemos teikia pagrindines aplinkosaugos paslaugas, tokias kaip energija, biologinė įvairovė, vanduo ir dirvožemis, tačiau jos taip pat būtinos ne tik jose gyvenančių populiacijų vystymuisi, bet ir toms populiacijoms bei ekosistemoms, kurios yra mažesniame aukštyje.
Jei norite gauti daugiau informacijos apie kalnų ekosistema: savybės, flora ir fauna, nenustokite skaityti šio įdomaus straipsnio Ekologija Žalia.
Kas yra kalnų ekosistema
Kalnų ekosistema, kaip ir visos ekosistemos, susideda iš rinkinio abiotiniai veiksniai pvz., dirvožemis, vanduo ar klimatas ir kodėl biotiniai veiksniai, tai yra joje gyvenantys gyvi organizmai. Tačiau šį specifinį tipą vadiname kalnuota ekosistema, nes abu veiksniai vystosi kalnuotame reljefe, kur lemiamas veiksnys yra aukščio, kuris sukels pokyčius, ypač temperatūra.
Jei nesate aišku, kaip veikia ekosistema, rekomenduojame perskaityti šį kitą straipsnį prieš skaitant toliau.
Kalnų ekosistema: savybės
Temperatūra yra labai kintantis šių ekosistemų veiksnys, nes ji skiriasi priklausomai nuo aukščio. Tadakoks klimatas kalnų ekosistemoje? Didėjant aukščiui temperatūra mažėja, nors ir ne visose srityse mažėja tame pačiame aukštyje. Pavyzdžiui, vidutinio klimato zonoje kas 155 m aukščio temperatūra sumažės 1 ºC, o tropinėje zonoje, kad temperatūra sumažėtų 1 ºC, reikia 180 metrų aukščio virš jūros lygio (dėl didesnės saulės spinduliuotės). Šis temperatūros pokytis priklausomai nuo aukščio vadinamas vertikalus terminis gradientas, taip pat įtakoja atmosferos storis (šaltos ir vidutinio klimato zonos ne tokios storos, o tropikai – storesni).
Temperatūros sumažėjimas reiškia, kad didėjant aukščiui medžiai negali vystytis vienodai, todėl miškai yra kalnų žemutiniuose ir viduriniuose rajonuose, o aukštumose – žolynai ir krūmai. Tai apima didelę įvairovę, kaip galite išsamiau pamatyti šiame straipsnyje apie ekosistemų įvairovę: kas tai yra ir pavyzdžiai.
Dar viena ypatybė, kurią reikia pabrėžti, yra tai, kad kalnuotos ekosistemos yra kliūtis šiltoms ir paviršutiniškoms oro srovėms, kurios yra apkrautos drėgme, nes kopiant į kalną jos baigia atvėsti. Dėl to drėgmė kondensuojasi ir susidaro debesys, dėl kurių iškrenta krituliai.
Taip pat verta paminėti, kad kalnų ekosistemos gauna daugiau saulės spinduliuotės, kuri neigiamai veikia gyvų būtybių audinius. Štai kodėl ir augalų, ir gyvūnų rūšims reikia tam tikrų strategijų, kad tai būtų palaikoma. Pavyzdžiui, kai kurių rūšių augalų, aptinkamų aukščiausiose kalno vietose, lapų kietumas ir dydis yra a prisitaikymo strategija.
Šiose ekosistemose gravitacija skatina lietaus vandens nutekėjimą, o tai būtina gyvoms būtybėms, gyvenančioms toje ekosistemoje. Taip pat verta atkreipti dėmesį į šlaito orientacijos vaidmenį, nes, kadangi kalne yra du skirtingos orientacijos šlaitai, jie saulės spinduliuotę gauna skirtingu paros metu ir taip daro įtaką esamos floros įvairovei.
Kalnų ekosistema: flora
Dabar, kai žinote šios ekosistemos ypatybes, atidžiau pažvelgsime į šių erdvių florą ir fauną.
Kaip jau minėjome, kalnų ekosistemos augmenija kinta didėjant aukščiui, nes kuo ji aukštesnė, tuo žemesnė temperatūra ir didesnė saulės spinduliuotė. Žemutinėse kalnų ekosistemos vietose randame įvairių tipų miškų. Pavyzdžiui, vidutinio klimato kalnų ekosistemose yra spygliuočių miškas, su tokiomis rūšimis kaip pušis (Pinus spp.) ir maumedžioLarix decidua) Y lapuočių miškas, su gaubtasėklių rūšimis, tokiomis kaip bukas (Fagus sylvatica), beržas (Betula spp.) ir ąžuolas (Quercus robur). Aukščiausiose šių ekosistemų vietose randame Alpių tundra, su tokiomis rūšimis kaip žolės, rožiniai, kerpės ir samanos.
Jei kalbame apie atogrąžų kalnų ekosistemas, reikia pažymėti, kad vidurio zonose yra gausu drėgnos ir debesuotos džiunglės su aukštais medžiais kaip šaukštas (Gyranthera caribensis) arba viščiuką (Albizia carbonaria), tuo tarpu pelkėje (aukštesnio aukščio vietovės) vyrauja šaltos pievos.
Kalnų ekosistema: fauna
Galiausiai galime kalbėti apie fauną, kuri paprastai gyvena šiose ekosistemose. Kai kurios žinduolių rūšys, gyvenančios vidutinio ir šalto klimato kalnų ekosistemose Juodasis lokys (Ursus americanus), vilkas (Canis lupus), lapė (Vulpes vulpes) Y Grizlis (Ursus arctos). Taip pat yra paukščių, tokių kaip barzdotas grifas (Gypaetus barbatus) ir tetervinas (Tetraus urogallus).
Kita vertus, tarp atogrąžų kalnų ekosistemose gyvenančių rūšių yra daug įvairių vabzdžiai, ropliai, smulkūs žinduoliai Y paukščiai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kai kurių kačių, tokių kaip jaguaras (Panthera onca), tigras (Panthera tigris) ir leopardas (Pathera pardus).
Jei norite sužinoti daugiau informacijos apie visas egzistuojančias ekosistemų rūšis, būtinai apsilankykite šiame kitame straipsnyje Ekologija Žalia.
Jei norite perskaityti daugiau straipsnių, panašių į Kalnų ekosistema: savybės, flora ir fauna, rekomenduojame patekti į mūsų kategoriją Ekosistemos.
