Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Šiuolaikiniai pasaulio gyventojai vis dažniau naudojasi automobiliais, motociklais, lėktuvais ir kitu aplinką teršiančiu transportu. Nors tai greitas būdas keliauti ir persikelti iš vienos vietos į kitą, turime žinoti, kad mūsų veiksmai gali dar labiau pabloginti esamą situaciją atmosferos tarša. Be to, yra ir kitų žmonių atliekamų praktikų, kurios turi įtakos mūsų aplinkos ir oro, kuriuo kvėpuojame, gerovei, pavyzdžiui, industrializacija.
Turime atsakingai naudoti ribotus išteklius, kuriuos turime, ir jų užterštumo laipsnį, nes jei ne po kelerių metų negalėsime įkvėpti mus supančio oro. Ir tai, kad oras, kuriuo kvėpuojame, yra būtinas gyvybei Žemės planetoje ir sudarytas iš specifinių azoto, deguonies ir vandenilio, be kita ko, proporcijų. Mūsų atmosferos oro pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių gyvoms būtybėms, o mes esame pagrindiniai kenksmingų medžiagų, tokių kaip tam tikros dujos, skleidėjai.
Šiame „EcologiaVerde“ straipsnyje paaiškinama kodėl užterštas oras, tai yra, kokia veikla teršia mūsų atmosferą.
Kas yra oro tarša ar atmosferos tarša
The oro tarša gali būti apibrėžtas kaip dujų sudėties pasikeitimas pakibęs atmosferoje. Šios teršiančios dujos yra, pavyzdžiui, anglies monoksidas (CO), sieros oksidai (SOx) ir azoto oksidai (NOx). Visi jie veikia mūsų sveikatą, pavyzdžiui, turi kvėpavimo problemų, bet taip pat prisideda prie klimato kaitos žalos ir ozono sluoksnio skylės, taip paveikdami aplinką ir jos ekosistemas. Taigi, paprastai šie nauji komponentai yra kenkia gyvų būtybių sveikatai ir jie dažniausiai atsiranda dėl žmonių vykdomos veiklos, tokios kaip automobilių naudojimas ar industrializacija.
Mūsų atmosferos tarša yra tiesiogiai susijusi su technologine pažanga ir pramonės plėtra, kurią žmonės padarė, ypač praėjusį šimtmetį. Štai kodėl per pastaruosius 150 metų į atmosferą buvo išmetama daugiau išmetamųjų teršalų nei likusi mūsų civilizacija.
Akivaizdu, kad ne visi regionai išmeta vienodas emisijas, todėl ir dujos nebus koncentruojamos vienodai. Viena vertus, gali būti vietovių su didesne teršalų koncentracija, kurios sudaro didžiulį teršalų debesį ir kuriose labai sunku kvėpuoti, kita vertus, bus teritorijų, kuriose dėl pramoninių struktūrų trūkumo. arba todėl, kad jie yra toli nuo miestų, o miestų centruose taršos lygis yra mažesnis nei šalies vidurkis. Šie skirtumai tarp regionų gali būti ekonominė paskata skurdžiausioms šalims, ty kai kurios labiausiai teršiančios ir turtingiausios šalys (Kinija, JAV, Rusija, Japonija ir kt.) gali mokėti už savo emisijų viršijimą mainais į tai, kad kitos šalys padengia savo išlaidas. metinė kvota. Šis procesas paprastai vadinamas Anglies rinka.
Kodėl oras užterštas? - pagrindinės priežastys
Teršalų išmetimas į mūsų atmosferą gali atsirasti dėl antropinių priežasčių, ty dėl priežastys, kurios yra žmogaus veiksmai, arba pagal natūralių priežasčių. Pastaruoju atveju išsiskiriančios kenksmingos dujų emisijos, nors ir svarbios, nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios kartais prastėja oro kokybė mūsų atmosferoje.
Žemiau yra pagrindinės oro ar atmosferos taršos priežastys:
Pramonės šakos
Dauguma pramoninės veiklos išskiria medžiagų, kurios kenkia mūsų sveikatai ir aplinkai. Dėl pramonės šakų išmetamų dūmų, tokių kaip anglies dioksidas (CO2), azoto oksidai, ozonas (O3) ar metanas (CH4), oro, kuriuo kvėpuojame, kokybė labai pablogėja. Priklausomai nuo vykdomos pramoninės veiklos (chemijos, tekstilės ir kt.), bus išskiriamos skirtingos šių kenksmingų dujų koncentracijos. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo kiekvieno teršalo pobūdžio ir sudėties, jie gali susimaišyti ir reaguoti vienas su kitu, sudarydami dar daugiau pavojingų medžiagų.
Drastiškas pramoninės taršos pavyzdys yra tai, kas 1952 m. gruodžio mėn. įvyko Anglijoje, vadinama Smogu, kai visas Londono miestas ir jo apylinkės buvo veikiamos didelio juodų dūmų debesies, dengusio dangų. Per tas dienas smarkiai padaugėjo kvėpavimo takų ligų, per kelias dienas žuvo daugiau nei 10 000 žmonių. Šis reiškinys, be žalos žmonėms, rimtai paveikė aplinką ir jos fauną bei florą, sukeldamas jų mirtį arba fiziologinius pokyčius.
Automobiliai ir transportas, naudojantys iškastinį kurą
Degalų, tokių kaip benzinas ar dyzelinas, naudojimas važiuojant įprastomis transporto priemonėmis didėja. Dėl šių emisijų išsiskiria teršiančios medžiagos, tokios kaip anglies monoksidas ir dioksidas (CO ir CO2), azoto oksidai ir, kiek mažesniu mastu, sieros dioksidas (SO2).
Šis procesas yra rimta problema, ypač tankiai apgyvendintuose miestuose, nes dėl daugybės kasdien važinėjančių automobilių ir susidarančių sulaikymo atvejų susidaro didžiulis taršos debesis, kuris gali trukti kelias dienas. Šis procesas apsunkina, jei naudojami automobiliai ir motociklai yra senesni nei dešimt metų, todėl pastaruoju metu imtasi taikyti prevencines priemones, reguliuojančias į šiuos didžiuosius miestus įvažiuojančių automobilių skaičių.
Siekiant išspręsti šią problemą, per pastaruosius dešimt metų į rinką buvo pradėti tiekti elektriniai arba hibridiniai automobiliai. Tai buvo padaryta daugiausia dėl dviejų priežasčių; mažiau teršti ir nustoti priklausyti nuo kuro, kuris yra ribotas išteklius ir kuris baigsis per ateinančius 30 metų.
Yra ir kitų taršos rūšių, kurias, kaip ir pirmiau minėtas, gamina žmonės. Tai, pavyzdžiui, šiukšlių deginimas, tam tikrų herbicidų ir pesticidų išgarinimas, kasybos gavyba arba chlorfluorangliavandeniliai (CFC).
Natūralios oro taršos priežastys
Tačiau yra ir dalis natūraliai susidariusios oro taršosty toje pačioje aplinkoje. Puikus pavyzdys yra ugnikalnių išsiveržimai arba miškų gaisrai. Dujos, kurios išsiskiria šių procesų metu, tiesa, kad jos teršia orą, tačiau jos nepasiekia tokios žalos ir taršos, kokią mes, žmonės, darome netinkamai valdydami turimus išteklius.
Be to, tokie veiksmai kaip miškų naikinimas nepadeda mūsų atmosferai po truputį natūraliai atsigauti. Mus supantys augalai ir medžiai atlieka esminį vaidmenį atnaujinant orą, kuriuo kvėpuojame, nes jie sulaiko anglies dioksidą (CO2) ir paverčia jį deguonimi (O2), kuriuo kvėpuojame.
Todėl galima sakyti, kad oras mūsų atmosferoje užterštas daugiausia dėl mūsų, be to, neleidžiame jam atsinaujinti natūraliai.
Oro taršos pasekmės
Oro tarša sukelia rimtų pasekmių aplinkai ir jos faunai bei florai. Toliau paaiškinama pagrindinės oro taršos pasekmės.
Klimato kaita ir šiltnamio efektas
Dėl teršalų, kuriuos išskiriame į atmosferą, mūsų atmosferoje susidaro dujų sluoksnis, kuris neleidžia patekti į Saulės spindulius tokiu pat būdu. Tai reiškia, kad šie šilumos spinduliai sulaikomi Žemės planetoje ir kartais priverčia ją vis labiau įkaista, o tai vadiname šiltnamio efektu. Tai turi rimtų pasekmių mūsų aplinkos florai ir faunai, nes tai reiškia, kad jie turi kuo geriau prisitaikyti prie šio temperatūros kilimo arba mirti. Geras pavyzdys yra daugelio rūšių, tiek augalų, tiek gyvūnų, perkėlimas į didesnį aukštį, kad galėtų gyventi.
Šis temperatūros kilimas ilgainiui reikš, kad mūsų metų laikai ir temperatūra bus vis nereguliaresni, o gyvoms būtybėms bus vis sunkiau prisitaikyti prie šios klimato kaitos.
Ligos
Kasdien daugėja kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei net dermatologinių problemų, tiesiogiai susijusių su oro tarša. Tai reiškia pavojų žmonių sveikatai, kuris kai kuriais atvejais gali būti net mirtinas.
Augalų ir pasėlių problemos
Kadangi ore yra daugiau teršalų, augalų rūšis sunkiau fotosintezuoti, be to, augant gali kilti daug įvairių ligų ir problemų. Tai reiškia, kad prastėja derliaus apimtys ir kokybė, o tai lems, kad augalinius produktus bus vis sunkiau gauti ir brangs.
Aplinkos reiškiniai
Be globalinio atšilimo problemų, yra aplinkos veiksnių, kuriems įtakos turėjo ir teršiančių dujų atmosferoje padidėjimas. Geras pavyzdys yra rūgštus lietus, kurį gamina didelė dujų, tokių kaip sieros rūgštys, koncentracija, dėl kurios nedelsiant degraduojasi, sunaikinama aplinka, ant kurios jis patenka, taip pat yra labai žalingas gyvoms būtybėms. Kitas pavyzdys, jau minėtas, yra smogas – didelis teršiančių dujų debesis, kuris tam tikrą laiką susilaiko, ypač virš miestų, kur yra didelės taršos pikas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad per pastaruosius du šimtmečius mes užteršėme savo atmosferą tiek, kad planeta Žemė ilgai neištvers. Taigi arba mes pradedame taisyti savo veiksmus ir imamės naujų, tvaresnių priemonių, arba daug problemų, dėl kurių mūsų oro taršos sutartys turės rimtą ir negrįžtamą poveikį.
Jei norite perskaityti daugiau straipsnių, panašių į Kodėl oras užterštas, rekomenduojame patekti į mūsų Taršos kategoriją.
