Kas yra „Darbotvarkė 21“ arba „Darbotvarkė 21“? Sąvoka 21 programa Jis buvo sukurtas 1992 m. Rio de Žaneire (Brazilija) Jungtinių Tautų surengtoje Pasaulinėje aplinkos ir tvaraus vystymosi konferencijoje, dar vadinamoje Žemės viršūnių susitikimu. Buvo siekiama paremti iniciatyvas, kurios sukurtų tvaraus vystymosi modelį XXI a., taigi ir jo pavadinimas. Žaliajame ekologe paaiškiname a santrauka, kas yra Darbotvarkė 21 ir kokie jos tikslai.
Kodėl buvo sukurta „Darbotvarkė 21“ arba „Darbotvarkė 21“?
JT Darbotvarkę 21 pasirašė 172 Jungtinių Tautų narės. Šios šalys įsipareigoja taikyti aplinkosaugos, ekonominę ir socialinę politiką vietos lygmeniu, siekiant tvaraus vystymosi. Kiekvienas regionas ar kiekviena vietovė savo ruožtu kuria savo Vietinę darbotvarkę 21, kurioje turėtų dalyvauti piliečiai, įmonės ir socialinės organizacijos, siekdamos sukurti ir susitarti dėl tvarios politikos programos.
JT Darbotvarkė 21 galėtų būti apibrėžta kaip pasaulinė strategija, kuri praktiškai įgyvendinama vietoje ir apimanti visus bendruomenės sektorius: socialinius, kultūrinius, ekonominius ir aplinkosaugos. Trumpai tariant, tai įsipareigojimas gerinti aplinką, taigi ir bendruomenės, savivaldybės ar regiono gyventojų gyvenimo kokybę.
Čia pateikiami principai ir Darbotvarkės 21 tikslus o Darbotvarkė 21, bendroji ir vietinė.
JT darbotvarkės 21 tikslai
Iš esmės Darbotvarkė 21 arba Darbotvarkė 21 turi atsižvelgti į tris aspektus: aplinkos tvarumas, socialinis teisingumas ir ekonominė pusiausvyra. Visi jie priklauso nuo piliečių dalyvavimo. „Darbotvarkė 21“ neįmanoma be piliečių dalyvavimo, nors ją veiksmingai skatina viešosios valdžios ir įvairios viešosios ar privačios asociacijos.
Aptariama daug temų ir Darbotvarkės 21 tikslų JT Darbotvarkės 21 temos ir tikslai Griežtesnė aplinka, be kita ko, yra:
- Atmosferos apsauga.
- Žemės išteklių planavimas ir valdymas.
- Kova su miškų naikinimu.
- Kova su dykumėjimu ir sausra.
- Tvari kalnų vietovių plėtra.
- Žemės ūkio ir kaimo tvarios plėtros skatinimas.
- Biologinės įvairovės išsaugojimas.
- Vandenynų ir jūrų, taip pat pakrančių zonų apsauga.
- Gėlo vandens išteklių kokybė ir tiekimas.
- Racionalus toksinių cheminių medžiagų valdymas.
- Pavojingų radioaktyviųjų ar neradioaktyvių atliekų tvarkymas.
- Kietųjų atliekų tvarkymas.
Kaip matome, bet kuri bendruomenė gali pradėti savo Vietinę darbotvarkę 21, jei tik dalyvauja ją sudarančios socialinės jėgos. Toliau paaiškinsime Vietinės darbotvarkės 21 metodiką ir pagrindinius principus ją įgyvendinant konkrečioje teritorijoje.
Vietos darbotvarkės 21 principai
Dabar, kai pamatėme Darbotvarkės 21 tikslus, komentuojame, kad yra įvairių procedūrų, kurios rekomenduojamos, kai kalbama apie taikyti pagrindinius Vietinės darbotvarkės 21 principus:
- Politinis kompromisas: pasirašykite tokius dokumentus kaip Olborgo įsipareigojimas arba sukurkite vietinę tvarumo deklaraciją, kuri kaip simbolinis veiksmas yra politinis įsipareigojimas siekti Darbotvarkės 21 arba Darbotvarkės 21 tikslų.
- Piliečių dalyvavimas: sukurti priemones, kad piliečiai galėtų dalyvauti rengiant ir rengiant dokumentus.
- Diagnozė: apie tvarumo problemas, su kuriomis susiduria ta konkreti bendruomenė.
- Veiksmų rengimas: sukurti planą, tikslus ir strategijas, kaip pagerinti diagnozuotas problemas.
- Vykdymas: iš ankstesniame plane numatytų veiksmų.
- Įvertinimas: ir tolesnius veiksmus pagal planą ir ar buvo pasiekti tikslai.
Tai, taip parašyta ant popieriaus, atrodo labai paprasta. Tačiau laikas ir patirtis parodė, kad norint Vietos darbotvarkės 21 tikslus turi buti:
- Kad yra stabili politinė parama.
- Kad parengtas planas turėtų reikiamą finansinę paramą.
- Kad būtų aktyvus piliečių dalyvavimas ir bendradarbiavimas.
Jei norite perskaityti daugiau straipsnių, panašių į Kas yra Darbotvarkė 21: santrauka ir tikslaiRekomenduojame patekti į mūsų aplinkos politikos kategoriją.
