Medžių ir augalų, ty visos esamos augmenijos, buvimas turi įtakos klimatui. Vietiniu lygmeniu augmenija padeda sumažinti aplinkos temperatūrą ir generuoja kritulius bei vėjus, o pasauliniu lygiu – padeda sušvelninti klimato kaitą.
Dėl šios priežasties šiandieniniai beatodairiški arba masiniai kirtimai daro neigiamą įtaką klimatui ir skatina klimato kaitos spartėjimą. Norėdami geriau suprasti šią problemą ir šį įtakos procesą, šiame Ecologista Verde straipsnyje mes analizuojame kaip augalija veikia klimatą ir pamatysime didelę augalijos svarbą mūsų planetoje.
Augalija kaip miesto klimato reguliatorius
Norėdami pradėti aiškintis kaip augalija veikia klimatą, geras atspirties taškas norint tai suprasti yra miesto vietos ir jų klimatas.
Miestuose yra efektas, vadinamas šilumos salos efektas, tai yra šilumos susidarymas dėl didelio betono, dangos ir kitų šilumą kaupiančių medžiagų kiekių, be to, tose vietose, kur yra daug mašinų, tokių kaip automobiliai ir oro kondicionieriai, kurios išskiria šilumą jie dirba. Šis poveikis turi didelį poveikį miesto aplinkos tvarumui. Dėl to miestai išbando žmogaus prisitaikymo galimybes aukštoje temperatūroje ir taip atsiranda išmaniųjų miestų, miesto architektūros ar miesto ekologijos sampratos, kurios jau naudojamos kaip miesto tvarumo rodikliai. Miesto augmenija (augalai ir ypač medžiai) teikia didelę naudą miesto aplinkai, be estetinės ir dekoratyvinės svarbos, sukuria malonesnį gyvenimą.
Pirmiausia, miesto augmenija pagerina temperatūrą oro srautą valdant Saulės spinduliuotę ir aplinkos drėgmę, kad augmenija reguliuoja miestų klimatą. Medžiai ir augalai užtikrina stabilumą miesto temperatūrai, padidindami aplinkos drėgmės lygį per evapotranspiraciją (vandens garų pašalinimą per lapus). Be to, lapai blokuoja Saulės praėjimą ir sugeba sumažinti šių šilumos salelių temperatūrą. Vasarą asfalto temperatūra po medžių teikiamu pavėsiu gali būti iki 20ºC žemesnė nei tuo atveju, jei tokio pavėsio nebūtų, o dėl medžių lapijos oras vėsesnis nuo 3ºC iki 5ºC.
Kas daugiau, medžiai yra kaip miesto plaučiai Jie aprūpina atmosferą deguonimi ir fotosintezės procese sugeria CO2. Augmenija taip pat filtruoja ir kvepia orą ir turi puikią galimybę sumažinti taršą. Jie tai daro filtruodami užterštumą, nes sulaiko dulkių, cheminių medžiagų ir suodžių daleles. Per fotosintezę jie taip pat pašalina pavojingus teršalus ir sugeria naftos pagrindu pagamintus elementus, neleidžiant vandens sistemoms jų gauti.
Kaip augalija įtakoja miesto, kaimo ir gamtinių vietovių klimatą
Negalime kalbėti apie augmeniją kaip apie pasaulinio klimato reguliatorių, o apie vietinį lygmenį. neskaitant to augmenija vėsina vietinę temperatūrąJis turi ir kitą efektą – šildantį klimato poveikį.
Augalijos buvimas sumažina albedo kiekį, kuris yra spinduliuotės, kurią paviršius atspindi ant jo patenkančios spinduliuotės, procentas, nes tamsesnės spalvos sugeria daugiau saulės spinduliuotės ir mažiau atspindi šios spinduliuotės į išorę. Prie to reikia pridurti, kad būdami šiurkštaus paviršiaus organizmai, jie sugeria daugiau. Dėl augmenija padidina vietinę temperatūrą dėl padidėjusios šilumos perdavimo.
Kita vertus, kadangi yra didesnė augalinė danga, taip pat vyksta daugiau garavimo, o tai skatina kondensaciją ir debesų susidarymą bei vietines liūtis. Be to, perkeliant vandenį iš skysčio į dujinę būseną sunaudojama daugiau šilumos, todėl vietinė temperatūra vėsta.
Todėl augmenijos poveikis temperatūrai yra dviprasmiškas. Yra aplinkos, pavyzdžiui, miesto, kur vėsinimas labiau vyrauja ten, kur augalų dangalai ne tokie platūs ir kitose aplinkose, tokiose kaip kaimo ir natūralios aplinkos, tokios kaip džiunglės, kur daugiau augmenijos, vyrauja atšilimo efektas.
Augmenija daro įtaką pasaulio klimatui, mažindama klimato kaitą
Augalų bendrijos gali padėti sumažinti klimato kaitą, veikdamos kaip anglies absorbentai dėl savo gebėjimo sugerti CO2 kuriuos skleidžiame. Taigi, geras žemės ūkio ekosistemų ir miškų valdymas gali padėti sušvelninti klimato kaitą, nes skatina jos nusėdimo efektą. Tai apima miškų naikinimo mažinimą ir buveinių bei miškų apsaugos didinimą. Tačiau miškai taip pat gali tapti CO2 išmetimo šaltiniais, pavyzdžiui, gaisrų metu.
Kitas augalų panaudojimo būdas – biokuro, kuris yra atsinaujinantys ištekliai, gamyba, taip išvengiant iškastinio kuro naudojimo. Nors tai ir nepašalintų CO2 iš atmosferos, užkirstų kelią CO2 emisijų padidėjimui. Problema ta, kad gali atsirasti ir kitų šalutinių poveikių, tokių kaip kitų pasėlių kainų padidėjimas ar miško plotų kirtimas.
Jei norite perskaityti daugiau straipsnių, panašių į Kaip augalija veikia klimatą, rekomenduojame patekti į mūsų kategoriją Kita aplinka.
