Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Poreikis dalytis namais
Per artimiausią dešimtmetį mūsų miestai beveik neįsivaizduojamai išsipūs. Tikimasi, kad iki 2030 m. Niujorke gyvens apie 20 milijonų žmonių, Šanchajuje – iki 31 milijono, o Tokijuje – iki stulbinančių 38. Tiesą sakant, iki ketvirtojo XXI amžiaus dešimtmečio 70 procentų pasaulio gyventojų bus “. miestiečių“, o tai yra šiek tiek daugiau nei 50 % padidėjimas, palyginti su dabartine padėtimi.
Beveik 800 milijonų gyventojų gyvens tik 41 megamieste (įskaitant daugiau nei 10 milijonų gyventojų), kaip parodyta šioje diagramoje:
Ją galite pasiekti ČIA ir pamatyti prognozės raidą nuo 1950 iki 2030 m.
Ši tendencija pastebima ne tik išsivysčiusiame pasaulyje; Manoma, kad 90 procentų miesto gyventojų išaugs Afrikoje ir Azijoje. Tačiau kad ir kur ji įvyktų, sparti urbanizacija neapsieina be pasekmių.
Kadangi vis daugiau žmonių keliauja ieškoti geresnio gyvenimo, mūsų miestai prisipildys žmonių. Kadangi miesto erdvės mažėja ir būsto kaina didėja, milijardai žmonių stengsis rasti tinkamą ir įperkamą vietą gyventi.
Kodėl pasaulis greitai keičiasi
Norime pamąstyti iš pasaulinės perspektyvos, parodydami „svarbiausius taškus“ nesustabdomų pokyčių, kurie turi įtakos mums visiems ir kad Jungtinės Tautos nenustoja įspėti mus siekdamos savo darnaus vystymosi tikslų (daugiau informacijos apie tikslus ČIA).
1.- Urbanizmas įsibėgėja
Už kitą 2050 m. 70% pasaulio gyventojų gyvens miestuose. 1950 m. šis skaičius siekė 30 proc.
Čia bus naudojamas tvarių miestų indeksas, siekiant išsiaiškinti, ar tikrai viską darome teisingai. Konsultuotis galime ČIA.
Daugelis iš mūsų gimė šalių pasaulyje, bet tuo metu, kai paliksime šią planetą, tai iš esmės bus pasaulis, sudarytas iš 600 gana galingų miestų. Sparti pastarųjų dešimtmečių urbanizacija yra tik vis statesnės augimo kreivės pradžia. Iki 2050 m. žmonių, gyvenančių miestuose, dalis išaugs iki 70 procentų.
Per ateinančius 40 metų būsto, darbo patalpų ir infrastruktūros miestų statybų apimtys gali beveik prilygti bendrai iki šiolei tokių statybų apimčiai.
Mūsų miesto aplinka jau daro didelį poveikį mūsų psichinei ir fizinei sveikatai, todėl… Kas nutinka, kai mūsų miestai tampa dar labiau perpildyti?.
2.- Demografiniai pokyčiai
The 41% Indijos gyventojų yra jaunesni nei 20 metų (2016 m. surašymas). Per ateinantį dešimtmetį kai kuriose šalyse gyventojų skaičius sparčiai augs, o kitose – mažės.. Išsivysčiusiame pasaulyje matysime gyventojų senėjimą ir lėtą gyventojų augimą.
Kitos visuomenės yra jaunos ir sparčiai augančios, o tai turės toli siekiančių padarinių, kurie apims naujas, platesnes vartotojų rinkas, didėjantį spaudimą tiekti svarbiausius išteklius, radikalius asmeninių ir socialinių žmonių tikslų bei siekių pokyčius.
Daugiau žmonių turės būti maitinami, apgyvendinami, ugdomi ir įdarbinami, kad išnaudotų gamybinį potencialą.
3.- Politiniai ir ekonominiai pokyčiai
Manoma, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius padidės 2,5 milijardo žmonių, iki beveik 10 milijardų. Šie žmonės vis dažniau išlips iš skurdo ir pateks į naują pasaulinę miesto vartotojų klasę..
Per pastarąjį dešimtmetį matėme pasaulinės ekonominės galios pusiausvyros pokyčius iš Vakarų į Rytus, taip pat viduriniosios klasės augimą kylančios ekonomikos šalyse, kur gerėja gyvenimo lygis ir perkamoji galia.
Matome skurdo mažėjimą, geresnę sveikatos priežiūrą, aukštesnį išsilavinimo lygį, moterų teisių stiprinimą ir platų naujų komunikacijos technologijų naudojimą.
Dėl to per ateinančius 15–20 metų labai paspartės individo įgalinimas ir, žinoma, verslas vyks didžiuosiuose miestuose.
4.- Gamtinių išteklių trūkumas
Viduje konors Per ateinančius 15 metų pasauliui reikės 50 % daugiau energijos, 40 % daugiau geriamojo vandens ir 35 % daugiau maisto..
2030 metais pasaulyje bus beveik 8,3 mlrd. Kartu su besiplečiančios viduriniosios klasės vartojimo modeliais, išteklių paklausa labai augs.
Deja, dėl klimato kaitos gali pablogėti daugelio žmonių galimybės naudotis šiais svarbiais ištekliais. Tai paprasta: mes negalime neatsilikti nuo vartojimo dėl ribotų mūsų planetos išteklių. Visi įrodymai rodo, kad jei tęsime dabartinį tempą, greitai mums prireiks antros planetos.
5.- Technologijų pažanga
Tiesiogiai ar netiesiogiai prie interneto prisijungusių žmonių skaičius greitai pasieks 100 proc. pagal CIFS „Scientific American“.
Technologinių pokyčių tempas auga eksponentiškai. Nuolatinis idėjų ir inovacijų srautas kuria vis galingesnes įgalinančias technologijas, kuriose potencialių vartotojų scenarijus riboja tik žmogaus vaizduotė.
Iš tiesų, technologijos ir duomenys daro įtaką miestams, kaip parodyta straipsnyje apie miestus ir didelius duomenis.
Kiekvieną valandą kasdien pažanga mokslinių tyrimų ir plėtros srityse, pradedant dirbtiniu intelektu ir dideliais duomenimis, baigiant automatizavimu ir naujais skaitmeninio verslo modeliais, keičia mūsų pasaulį.
Technologijų pažanga daro nuolatinį ir reikšmingą poveikį pasaulio aukštųjų technologijų ir gamybos sektorių dydžiui ir formai, taip pat kuria visiškai naujas pramonės šakas, nuolat siūlančias naujas galimybes tiek įmonėms, tiek asmenims.
Daug lengviau, pavyzdžiui, turėti galimybę dalintis būstu su tokiais žmonėmis, kaip į save, arba rasti naujų galimybių įsigyti ar išsinuomoti būstą ar naujų sambūvio idėjų.
O dabar… kas atsitiks?
Nors pirmiau minėti dalykai sparčiai vystosi, mes tiesiog nestatome pakankamai namų, kad patenkintume pasaulinę paklausą. Tiesą sakant, norėdami apgyvendinti 10 milijardų žmonių, ateinančius 35 metus kas du mėnesius turime pastatyti Niujorko dydžio miestą… Ar tai problema, kurią pradeda spręsti politikai ar administracijos?
Sunku įsivaizduoti, kad beturtės vyriausybės išspręstų būsto krizę pasitelkdamos didelio masto projektus. Taigi, kad… Ar neturėtume svarstyti, kaip geriau panaudoti esamą infrastruktūrą, kuriant šiems naujiems miestiečiams miestuose tinkamesnes erdves? O jei taip…. Ar sambūvis galėtų būti sprendimas?
Aukščiau pateiktas vaizdas priklauso vadovo straipsniui apie tvarių miestų gaires, kurias turime įgyvendinti.
Paprastiems žmonėms stengiantis rasti įperkamą būstą, bendros erdvės – ar tai būtų namai, biurai… ir tt – išaugo, ypač dideliuose miestuose. Puikūs pavyzdžiai, tokie kaip Paryžius, Londonas, Madridas, Barselona ar Niujorkas… ir tt, kur būsto krizė yra ypač opi.
Taigi nenuostabu, kad „The Economist“ taip mano „Sambūvis skirtas hipsteriams, o ne hipiams“ arba kad įmonės iš naujo sugalvoja kambariokų idėją, kaip aprašyta „Guardian“ straipsnyje…. „Nors žmonės jau seniai gyveno su kambariokais, mes tiesiog pasirenkame tokį gyvenimo būdą ir jį tobuliname, nes daugeliu atvejų tai nebėra išeitis, o greičiau prievolė“.
Be ekonominio faktoriaus
Tačiau ne tik įperkamo būsto trūkumas skatina jaunus žmones gyventi kartu. Daugelis siekia draugiškesnio gyvenimo būdo, o veikiau priešnuodžio vienatvei.. Remiantis 2011 m. atliktais tyrimais, 86 procentai tūkstantmečių pranešė, kad jaučiasi vieniši ir prislėgti. (Žr. straipsnį apie nuobodų urbanizmą ir jo poveikį žmonėms)
Iki 2015 m. atliktas tyrimas parodė, kad 18–24 metų amžiaus žmonės keturis kartus dažniau jaučiasi vieniši, nei vyresni nei 70 metų. Ir pagal neseniai kasmetiniame Amerikos psichologų asociacijos suvažiavime pristatytus tyrimus… „Vienatvė ir socialinė izoliacija gali kelti didesnį pavojų visuomenės sveikatai nei nutukimas, o jų poveikis auga ir tęsis“.
Kita problema, kad jų taip pat yra kultūriniai veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti. Mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse vienas gyvenantys namų ūkiai yra greičiausiai auganti namų ūkių grupė. Ir kaip Vakaruose, jauni žmonės, kurie tradiciškai galėjo gyventi namuose iki santuokos, šiandien nori gyventi vienišą gyvenimą dideliame mieste, atokiau nuo savo šeimos. Tačiau daugelis šių naujų miestiečių nenori gyventi vieni ir daugeliu atvejų negali sau to leisti.
Ir, žinoma, yra dar viena svarbi priežastis, kodėl tiek daugtūkstantmečiai jie priėmė sambūvį. Jūsų yra a karta, kuri užaugo dalindamasi beveik visais savo gyvenimo aspektais per socialinę žiniasklaidą karta, įpratusi dalintis nuotraukomis, gif.webp, istorijomis, prisiminimais ir t. t., karta, įpratusi prie erdvių dalintis ir dirbti kartu.
Atrodo, kad gyvenimas kartu gali būti urbanizacijos, vienatvės ir įperkamo būsto trūkumo sprendimas… Ar laikas pradėti dalintis?
Jei straipsnis patiko, įvertinkite ir dalinkitės!
