Tolesniame įraše ketiname atspindėti oro kondicionavimo įrangos eksploatacinių savybių įtraukimo į būsto energetinį sertifikatą svarbą ir jo numatytųjų įvertinimo pasekmes, tam palyginame du atvejus su CE3X programa, pirmajame kvalifikacija įgyjama pagal numatytuosius eksploatacinius parametrus, o antruoju atveju sezoninis našumas apskaičiuojamas pagal vardines eksploatacines savybes, gautas nuskaičius įrangos vardinę lentelę ir jos amžių.
Tai blokinis namas, pastatytas prieš NBE CT-79 standartą, esantis Valensijoje. Name įrengtas gamtinių dujų šildytuvas, taip pat valgomajame įrengtas šilumos siurblio oro kondicionavimo agregatas su perskelta siena, todėl tenkina poreikį, atitinkantį 21,96 m2 plotą, senesnis nei dešimt metų. šiuo pirmuoju atveju sezoninis našumas apskaičiuojamas pagal nominalų našumą „pagal numatytuosius nustatymus“ ir įrangos amžių.
Šiuo antruoju atveju sezoninis derlius apskaičiuojamas pagal įrenginį, taikant faktinį nominalią pajamingumą, gautas pagal jo lentelėje nurodytas technines charakteristikas, padalijus šiluminę galią, pagamintą iš elektros suvartojimo, kiekvienai paslaugai (gaunama 276 % COP šildymui ir 254 % EER vėsinimui).
Kadangi skyrėsi tik oro kondicionavimo įrangos veikimas, išlaikomi šildymo ir vėsinimo poreikiai, kadangi namo šiluminis apvalkalas abiem atvejais yra vienodas.
Akivaizdu, kad antruoju atveju pristatant aukštesnio našumo komandą sumažinamas energijos suvartojimas ir išmetamųjų teršalų kiekis šildant ir vėsinant, todėl pagerėjo namo energinis įvertinimas.
Pirmuoju atveju, pristatant komandos pasirodymą pagal nutylėjimą, programa mus nubaudžia gaudama patį blogiausią įmanomą įvertinimą. Turime nepamiršti, kad namo energetiniam efektyvumui įtakos turi ne tik šiluminis apvalkalas, bet ir mūsų ACS bei oro kondicionavimo įrangos veikimas.
Ką manote apie skirtumą tarp apskaičiuotų ar realių duomenų priėmimo oro kondicionavimo įrenginyje?