Kaip žmogus įtakoja aplinkos blogėjimą

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Žmogaus veikla kartais daro didelę žalą aplinkai dėl įvairių rūšių taršos. Pavyzdžiui, aplinkos tarša jau yra liūdna realybė, sukelianti tokias pasekmes kaip kvėpavimo takų ligos, tokios kaip astma ir kvėpavimo takų alergijos. Be to, dėl nuolatinio taršių dujų išmetimo per transporto priemones ar pramonės šakas didėja pasaulinis perkaitimas ir klimato kaita. Deja, tai tik keli pavyzdžiai ir iš tikrųjų aplinkai darome daug daugiau, nei manome.

Šiame Green Ecologist straipsnyje pateikiame keletą pavyzdžių kaip žmogus įtakoja aplinkos blogėjimą.

Aplinkos blogėjimas dėl vyrų švaistymo

Auganti vartotojų rinka lemia didelių atliekų kiekių susidarymas. Didžioji šių atliekų dalis yra perdirbama ir panaudojama pakartotinai, tačiau didžioji dalis jų tampa šiukšlėmis. Šios šiukšlės užteršia orą, vandenį ar net kosmosą, ką vadiname kosminiu šlamštu.

Ši blogybė neapsiriboja tik miestais, tai yra Everesto kalno pavyzdys – visiškai natūrali vieta, kur alpinistai įvairiuose pakilimo etapuose paliko tiek šiukšlių, kad valdžiai teko imtis veiksmų.

Kitas pavyzdys yra plastiko ir atliekų upės arba vienas iš plastikinės salelės vandenyne. Planetoje yra daugybė vandens srovių, kurias reikia plaukti tarp pačių įvairiausių šiukšlių. Šiose vietose floros ir faunos biologinė įvairovė taip pat kenčia nuo pasekmių, kurios yra labai neigiamos. Su tokio tipo tarša mes esame baigiant biologinei įvairovei, priartindamas daugybę rūšių prie išnykimo ar net išnykimo ribos.

Aplinką bloginančios elektronikos atliekos

Dėl didėjančios technologinės plėtros mūsų visuomenėje šiandien atsiranda nauja šiukšlių klasė, kurios anksčiau nebuvo ir yra elektronikos atliekų. Tai šiukšlės, kurias labai sunku perdirbti arba išmesti ir kurios gamina a aukštas aplinkos taršos lygis.

Su šiomis šiukšlėmis susijusi problema yra ta, kad turtingiausios šalys pardavė šias atliekas skurdesnėms šalims, paversdamos tokius miestus kaip Guiyu Kinijoje, Abudža, Nigerijos sostinę arba Agbogbloshie kaimynystę Ganos sostinėje Akroje ir Lagose. elektroniniai sąvartynai.

Vandens užterštumas

Be jau minėtų atliekų, kitas būdas, kaip žmogus įtakoja aplinkos blogėjimą, yra lygis vandens telkinių užteršimas mūsų planetoje, ypač gėlo vandens šaltiniuose, taip svarbu, kad teršiantys elementai pasiektų giliausius vandens sluoksnius.

Dėl to pramoniniai išmetimai (legaliai ar neteisėti), nuotekų atliekos arba pesticidų likučiai patenka į žemę ir jie nuodija ir seklius, ir gilius vandenis per metus.

Sužinokite daugiau apie šią temą šiame kitame Green Ecologist straipsnyje apie vandens taršos priežastis ir padarinius.

Žmogus paveikia planetą naftos išsiliejimu

Kiekvieną dieną tūkstančiuose uostų visame pasaulyje vyksta nuolatinis naftos ir iškastinio kuro perpylimas tarp laivų, atsakingų už jo transportavimą, ir rezervuarų, kuriuose jis laikomas. Tai reiškia a nuolatinis iškastinio kuro dempingas, kurios sudėjus pasiekia tokius didelius iškrovų skaičius, kaip ir didelių avarijų atveju.

Didelės laivų avarijos, tokios kaip „Prestige“, BP platformos sprogimas Meksikos įlankoje ar „Exxon Valdez“, yra konkretesnės situacijos, tačiau jos paleidžiamos. dideli naftos kiekiai jūroje, sukelianti didelių gabaritų ir rimtų pasekmių žalą aplinkai.

Dideli naftos išsiliejimai vandenynuose neabejotinai yra vienos rimčiausių žmogaus sukeltų stichinių nelaimių, kada nors įvykusių.

Vandens eutrofikacija – dar viena žmogaus sukelta aplinkos problema

Likučiai ir atliekos, išleidžiamos į vandenis, turi elementų, kuriuos vandens augalai ir dumbliai naudoja kaip maistines medžiagas. Naudojant, šie organizmai vystosi pernelyg daug ir sukelia Žala aplinkai iš pakrančių, užkirsti kelią saulės spindulių patekimui į vandenį ir, be kita ko, kenkia žuvų ir kitų ten gyvenančių organizmų išlikimui.

Šis reiškinys vadinamas eutrofikacija o tarp jo pasekmių yra vandens augalų, kurie skyla dugne, gamindami metaną, mirtis ir vandens gyvūnų mirtis, o tai savo ruožtu prisideda prie tolesnio vandenų nuodijimo ir ekosistemų pusiausvyros pažeidimo.

Šlapžemių blogėjimas ir naikinimas

Kitas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, kai žmogus daro neigiamą įtaką aplinkos blogėjimui, yra mūsų planetos šlapžemių sunaikinimas.

Kai kuriose pasaulio dalyse jos šlapžemės buvo nusausintos, kad būtų sukurta dirbamos žemės, iš kurios būtų gaminamas maistas augančiam gyventojui. Tai reiškia drastiškus kraštovaizdžio pokyčius, vandens praradimą rajone ir didelės biologinės įvairovės praradimą.

Miškų naikinimas yra dar vienas neigiamas žmogaus poveikis aplinkai

Miškų kirtimas daugelyje planetos vietų pasirodo esąs beatodairiškas ir agresyvus medžių kirtimas. To priežastis masinis kirtimas yra prekiauti mediena arba naudoti ją pramonės reikmėms, naudoti žemę žemės ūkiui arba tiesti kelius ir infrastruktūrą.

Miškų naikinimas turi didelių neigiamų pasekmių aplinkai, pvz., padidėjusi erozija, dykumėjimas, blogėjanti klimato kaita, padidėjęs atmosferos CO2 kiekis arba pasekmės faunai ir žmonių gyvybei.

Jei norite perskaityti daugiau straipsnių, panašių į Kaip žmogus įtakoja aplinkos blogėjimą, rekomenduojame patekti į mūsų kategoriją Kita aplinka.