Elektronikos atliekos pasiekė tokius matmenis, kad tai yra labai rimta problema aplinkai. Pasinėrus į didžiųjų duomenų amžių, problema nesustabdomai auga. Užteks pateikti kelis skaičius, kad suprastume dramatišką situaciją: pastaraisiais metais visame pasaulyje kasmet pagaminama apie 50 milijonų metrinių tonų elektronikos atliekų, o tai yra 7 kilogramai vienam žmogui. Be to, JT perspėja, iki 2022 metų šis skaičius padidės 33 proc.
Tai reiškia, kad 2022 m elektroninės šiukšlės tai bus apie 65,4 mln. tonų, o tai prilygsta 200 pastatų, tokių kaip „Empire State Building“ Niujorke arba 11 pastatų, tokių kaip Didžioji Gizos piramidė, svoriui. Įspūdinga, tiesa? „Ecologista Verde“ norime informuoti apie šią problemą, todėl šiame straipsnyje mes visi apie tai pasakojame elektroninių atliekų poveikis: didžiulė ekologinė problema.
Kas yra elektronikos atliekos
Jau keletą metų žmogus vis dažniau naudojasi elektros ir elektroninių prietaisų savo kasdieniams darbams. Šis beveik didžiulis šių elementų suvartojimas sukuria a didelis kiekis toksiškų atliekų kurie rimtai kenkia aplinkai. Vadinamosios elektronikos atliekos arba laužas yra viena iš labiausiai nerimą keliančių problemų, su kuria šiandien susiduria ekologija.
Kasmet atsiranda nuo 40 iki 50 mln. elektronikos atliekų, skaičius, kuris žadina savo dydžiu. Vien Europoje susidaro apie 14 mln., 5% visų miesto atliekų. Šiais laikais retas kuris pilietis neturi bent telefono, kompiuterio, spausdintuvų, skaitytuvų… jau nekalbant apie įmonėse naudojamus įrenginius. Be to, šių gyvavimo ciklas labai trumpas: telefono apie 3 metus. Per metus pasaulyje parduodama apie 180 milijonų kompiuterių. Tai paskatino socialinis reiškinys, skatinantis terminalus dažnai keisti į naujausias technologijas, net jei jie tinkamai veikia. Tokia praktika kelia nerimą, kaip ir nereikalinga, ir padidina problemą. Atliekos, vadinamos WEEE (Waste Electrical and Electronic Equipment), gaminamos iš mažų komponentų, kurie kenkia Žemei ir sveikatai. Kalbame apie sunkiuosius metalus, kadmį, šviną, gyvsidabrį… Be to, jie naudoja įvairių rūšių neskaidančius plastikus. Tai didina požeminio vandens, upių, ežerų, jūrų ir žaliųjų zonų taršą.
Vienos labiausiai teršiančių yra elektroninės kortelės, fluorescencinės lempos, staliniai ir nešiojamieji kompiuteriai, monitoriai, spausdintuvai, vaizdo kameros, televizoriai, garso aparatūra ir mobilieji telefonai.
Šių plataus vartojimo prekių atliekų perdirbimas yra brangus ir aplinką teršiantis procesas, nes jų gamyba gali apimti apie 50 smulkių komponentų. Išardyti kiekvieną įrenginį ir surinkti kiekvieną medžiagą perdirbti brangu. Todėl pirmasis žingsnis, kurį turėtų žengti pilietis, būtų sumažinti perteklinį tokių produktų vartojimą.
Trumpai tariant, elektroninės atliekos vadinamos išmesti elektroniniai prietaisai, pvz., kompiuteriai, telefonai, buitinė technika, mobilieji įrenginiai, baterijos, garso įranga, išoriniai įrenginiai ir kt., jau yra sugadinti arba pasenę, tam pačiam atvejui.
Be koncepcijos, norint suprasti šią problemą, svarbu ir jos vieta, nes logiška, kad ne visos šalys sukuria vienodą šių šiukšlių kiekį. Tiesą sakant, netgi buvo sukurtas pasaulinis elektroninių atliekų žemėlapis, kuriame nurodytas elektroninių atliekų kiekis pagal šalis.
Konkrečiai, 2012 m. Kinijai ir JAV teko abejotina garbė būti lyderėmis tiek elektroninės įrangos gamyboje, tiek daugiau tokio tipo atliekų susidarymo srityje. Pasauliniu mastu pasekmės yra siaubingos, be kita ko, todėl perdirbimas atliktas netinkamai.
Pavyzdžiui, deginant vertingus komponentus, tokius kaip varis ir auksas, išsiskiria toksinai, kurie teršia atmosferą. Dažniausi pavyzdžiai jau gąsdina. Jei telefone esanti nikelio kadmio baterija užteršia apie 50 000 litrų vandens, vienas televizorius užteršia 80 000 litrų vandens metalinėmis medžiagomis, švinu ir fosforu. Arba, nesikreipiant toliau, oro kondicionieriaus išmetimas labai kenkia aplinkai, nes jame, be kitų pavojingais laikomų teršalų, yra CFC dujų, kurios ardo ozono sluoksnį.
Grėsmė sveikatai ir aplinkai
Jei elektroninės šiukšlės prisotina aplinką, tai ne mažiau kenkia sveikatai. Būti potencialiu šaltiniu vandeningojo sluoksnio teršalas, atmosfera ir dirvožemis dėl juose esančių nuodingų medžiagų, pasiekus gamtą, mažai ką galima padaryti.
Pavojai aplinkai ir sveikatai ypač nerimą kelia besivystančiose šalyse, kuriose yra galutinis didelio kiekio atliekų, atvežamų iš išsivysčiusių šalių, paskirties vieta. Jis gali ne tik teršti aplinką, bet ir sukelti DNR pažeidimus ir vėžį, taip pat uždegimą ir oksidacinį stresą, dėl kurio širdies ir kraujagyslių ligų.
Kaip elgtis su elektronikos atliekomis? - žinoti sprendimus
Susidūrus su tokia šiuolaikine problema, svarbu atsižvelgti į individualų ir kolektyvinį sąmoningumą, kad būtų sumažintas pražūtingas netinkamo elgesio poveikis planetai ir sveikatai. Daugelis organizacijų bando išspręsti problemą remdamosi įstatymais, versdamos gamintojus kurti savo įrenginius su mažiau kenksmingais elementais, nes jie laikomi galutiniais atsakingais. Asmenys savo ruožtu gali:
- Drastiškai sumažinkite suvartojimą. Šiandien didelė dalis bendravimo vyksta elektroniniais kanalais; sunku dirbti be kompiuterio ar be telefono. Tačiau nebūtina kasmet keisti mobilųjį telefoną į šiek tiek geresnį, jei dabartinis vis dar veikia. Pirkimas turėtų būti iš būtinybės, o ne iš užgaidos. Jei Kalėdų proga ketinate dovanoti elektroninį prietaisą, rinkitės patikimą ir patvarų, kad nereikėtų jo keisti per trumpą laiką.
- Būtent pirkimo metu vartotojas parodo, ar jis yra įsipareigojęs tausoti aplinką, ar ne. Prie sprendimų priėmimo, be dizaino, kainos ir funkcionalumo, galima pridėti gamintojo įsipareigojimą aplinkosaugai. Daugelis prekių ženklų jau lažinasi mažiau teršiančių medžiagų.
- Kai įrenginys mūsų nebetarnaus, bandysime jį naudoti pakartotinai. Užuot pirkę naują, pasiūlykite jį neturinčiam draugui arba vaikams.
- Kalbant apie pakartotinį naudojimą, galime pažvelgti į gamintojo svetainę. Daugelis jau apima a pasenusių telefonų surinkimo paslauga. Be to, jie dažnai siūlo privilegijas, tokias kaip virtualūs taškai arba nuolaida kitam įrenginiui, kad patvirtintų įsipareigojimą.
- Nuneškite prietaisą į organizacijos, kurios pakartotinai naudoja elektroninius instrumentus. Remontuoja ir parduoda. Gauti pinigai nukreipiami tvariems projektams. Kiti juos dovanoja mažiau palankiems socialiniams sluoksniams. Vis daugiau dizainerių išgarsėja kurdami naujus objektus iš perkurtos elektronikos.
- Jei nenorite kraustytis, internete yra daug akcijų, siūlančių paėmimo nuo durų iki durų paslaugą, siūlome atsiųsti už mažą kainą arba žada padengti siuntimo išlaidas. Pasirinkimo galimybės tampa vis platesnės ir patogesnės vartotojui.
- Naudokite šio tipo įrenginį, kad specializuoti elektroninių komponentų perdirbimo punktai. Madride yra penkiolika švarių taškų, kuriuos galima įnešti. Nors pakartotinis naudojimas yra patogesnis (perdirbimo metu toksinai patenka į atmosferą), tuos, kurie nebenaudingi, turėtumėte išmesti specializuotoje vietoje ir niekada nemaišyti su kitomis atliekomis. Ispanijoje tik 5% elektronikos perdirbama patogiose vietose. Labiausiai nerimą kelia baterijų sudėtis, kuri labai kenkia dėl jų gamybos medžiagų. Pasaulyje yra 3000 milijonų mobiliųjų vartotojų. Jei kiekvienas iš jų perdirbtų tik vieną, sutaupytume 240 000 tonų žaliavos.
Todėl šiandien jau galime surinkti visas ilgai neveikiančias, stalčiuje kelis mėnesius laikytas planšetes, GPS ar telefonus ir išsiųsti į reikiamą vietą (perdirbti ar pakartotinai panaudoti). Apklausos rodo, kad Ispanijoje namuose yra maždaug 22 milijonai neįgalių mobiliųjų terminalų.
Pradėdami nuo šių pasenusių prietaisų stalčių ir spintelių ištuštinimo ir vadovaudamiesi šiose eilutėse nurodytais patarimais, prisidėsime prie didžiulės elektronikos atliekų problemos mažinimo.
Jei norite perskaityti daugiau straipsnių, panašių į Elektroninių atliekų poveikis: didžiulė ekologinė problema, rekomenduojame patekti į mūsų kategoriją Perdirbimas ir atliekų tvarkymas.
